Senovėje žiedai buvo laikomi magijos simboliu, todėl buvo labai svarbu iš ko jie buvo pagaminti ir ant kokio piršto nešiojami. Žiedas daug pasakydavo apie savo šeimininką... Šiomis dienomis žiedai laikomi tik dailiu aksesuaru, derinamu prie aprangos, tačiau ne prie pačios asmenybės. Tačiau dauguma astrologų, chiromantų ir netgi psichologų teigia, kad nešiojant žiedą ant vieno ar kito piršto, galima pakoreguoti savo charakterį.
Visas Straipsnis >>>
Okultizmo Dienoraštis
magija, burtai, mitai, kortos...
2012 m. balandis 20 d., penktadienis
Žiedų reikšmės
žymės:
Amuletai,
Talismanai,
Žiedai,
Žiedų reikšmės
2012 m. balandis 13 d., penktadienis
Paranormalūs reiškiniai [en]
2012 m. kovas 31 d., šeštadienis
Lamijos pagal Baroną Olševrį
"Senovės lamijos - tai tokios būtybės,
tiksliau, tai mirę žmonės, kurie gali išeiti iš kapo, atgyti ir gyventi tarp
žmonių. Dažniausiai tai piktas reiškinys, kuris padaro daug nelaimių.
'Mirusieji' vampyrai - tai lamijų rūšis. Jie atsikelia iš karstų ir
čiulpia žmonių kraują.
Jie gali gyventi keletą amžių, ir kuo ilgiau gyvena, tuo darosi galingesni. Iš
aukų iščiulptas kraujas didina jų jėgas, taip pat stiprėja ir žinios.
Jie gali pasiversti kai kuriais gyvūnais: katėmis, šikšnosparniais, gyvatėmis
ir kitais, gali įsisupti į rūką ar net pavirsti rūku. Mėgsta mėnesėtas naktis
ir mėnulio spinduliu plaukia kaip upe.
Jų dantys ilgi, aštrūs, pirštai taip pat ilgi, su aštriais nagais; dėl to jie
gali šliaužti vertikaliomis sienomis.
Kuo vampyras stipresnis, tuo lengviau jis užmigdo savo auką žvilgsniu ar
prisilietimu. Pats stipriausias žmogus nuo tokio vampyro žvilgsnio darosi
visiškai bejėgis, jokia drąsa nepadeda - žmogus užmiega prieš savo valią ir
tampa vampyro auka.
Vampyras įsisiurbia vieną du kartus, rečiau - tris keturis. Pirmasis kartas
pats sunkiausias: auka bijosi ir priešinasi. Užtat kitą kartą vampyrui būna
daug lengviau, asmuo pats laukia savo kankintojo...
Kartais vampyras įsimyli
ir tada kraują čiulpia po truputį, saugodamas savo mylimo asmens gyvybę.
Tada auka pati
tampa vampyru; kitais atvejais tai retenybė. Meilė gali atsirasti tik tarp vyro
ir moters (?); o kraują vampyrai čiulpia neatsižvelgdami nei į lytį, nei į
amžių. Vis dėlto pastebėta, kad pirmenybę jie teikia vaikams ir jauniems
žmonėms.
Vampyrams patinka
naktys, ypač mėnesėtos. Galingesni arba ilgiau gyvenantys gali vaikščioti ir
netgi čiulpti kraują ir dieną.
Daugelis gyvūnų
jiems paklūsta, visi juos jaučia ir bijosi, ypač arkliai ir šunys, geri žmogaus
draugai. Jie nujaučia, kad tai priešas.
Patys galingiausi
vampyrai gali valdyti, žinoma, iš dalies, gamtos reiškinius: vėją, miglą, rūką
ir taip toliau.
Silpnoji visų
vampyrų vieta – kiekvienas privalo turėti savo prieglobstį ir išgulėti jame
kaip numirėlis tam tikrą laiką.
Tuo metu vampyrai
savo ruožtu yra visiškai bejėgiai, dėl to stengiasi kruopščiai slėpti savo
buveinę, be to, dažniausiai turi kelis būstus.
Slėptuvė turi
būti netoliese, kitaip vampyras rizikuoja, kad lemtingoji akimirka užklups jį
toli nuo slėptuvės. Užmigti ne savo vietoje vampyrui itin pavojinga.
Seni, prityrę
vampyrai gali įsikurti savo portretuose, bet neilgam.
Kai sekasi, tai yra kai aukų yra užtektinai,
vampyras jaunėja ir gražėja. Tik rausvas akių blizgesys ir ryškiai raudonos
lūpos gadina įspūdį.
Jei dėl kokių
nors priežasčių vampyrui tenka slapstytis, tai yra badauti, jis blykšta,
pilkėja, darosi nepaslankus ir baisiai piktas.
Ir vis dėlto jis
gali daugelį metų išgulėti karste – užkalbėjimas ir įvairūs užkeikimai padeda
jam išlikti gyvam. Progai pasitaikius, vampyras išslysta ir vėl puola gyvus
žmones.
Laiką, kada
vampyras praleidžia savo karste, kitaip sakant, kada vampyras miega, nustatyti
sunku.<...>
Šiuo klausimu yra
daug prieštaravimų.
Gali būti, kad
įvairiose vietose vampyrai miega skirtingu laiku.
Šiaip ar taip,
tai saulėtekis ir saulėlydis. Mėgstamiausia vampyrų valanda – vidurnaktis.
Vampyrai pripažįsta
kažką panašaus į hierarchiją, jie lenkiasi stipriausiems. Bet kas yra tie
stipriausieji vėl nesuprasi, vienoje vietoje net sakoma, kad tai senovės
dievai, kuriems buvo aukojami žmonės.
<...>Nepaklusnieji
baudžiami, už numatytos aukos atsisakymą baudžiama. Senovėje buvo didieji
kraugeriai, kuriems lenkiasi visi vampyrai, lamijos ir kiti gyvi numirėliai.
Pažinti vampyrą
lengviau naktį, negu dieną. Naktį vampyro egzistavimą išduoda jo pasirodymas ne
laiku ir ne vietoje.
Pavyzdžiui,
jaunos moters pasirodymas vyro miegamajame ir priešingai.
Dieną gudrius
vampyrus atskirti labai sunku, jie puikiai imituoja gyvus žmones.
Pagrindinis skiriamasis
jų ženklas toks: jie nieko nevalgo ir negeria. Atidesnis tyrinėtojas gali
pastebėti, kad jie nepalieka šešėlio nei saulės, nei mėnulio šviesoje. Be to,
vampyrai veidrodžių priešai. Jie visada stengiasi sudaužyti veidrodžius,
kadangi juose vampyro atvaizdas neatsispindi ir tai jį išduoda.“
33-35p. Vampyrai: fantastinis Barono Olševrio romanas
pagal Grafų Drakulų-Kardžių šeimos kroniką.
Golemas
Pirmieji Gustav Meyrink knygos „Golemas“ (Der Golem; „Tyto Alba“ 2005; ISBN 9986-16-406-0; 254[2]p.) skyriai tiesiog laužo galvą kažkokiais nesuvokiamais, lyg karščiuojančio žmogaus regėtais vaizdais. Bet kai tampi vienu asmeniu, kai herojus pagaliau tampa vienu asmeniu, tapatybė patvirtinama, knyga nebepaleidžia.
Okultinių ir kabalistinių reiškinių pilna knyga pasakoja apie vieno žydo, Antanazijaus Pertrano gyvenimą. Dabar tiksliai nebepasakysiu, bet viskas prasideda lyg ir nuo golemo pasirodymo žydų kvartale, Prahoje. Pačią istoriją tenka stebėti atidžiai, tad tai ne pirma knyga kurią imčiau atsipalaidavimui, mat tarp kasdienių dalykų – intrigų, gemų raižymo, žemiškų stebuklų darymo ir ištiso detektyvo, kuris beje turi to Dostojevskiško prieskonio – visur matyti ženklai, simboliai, senosios žinios. Manau skaityti tapo lengva, kai patį Petraną uždarė į kalėjimą – kontaktai su išore liko apriboti, vaizdai perteikiami aiškiau, mat kliudė limitas tų keturių sienų ir mažo langelio. Bet autorius ir ten rado ką stebuklo-tipo-magiško parodyti, tarkim įdomiai funkcionuojantį žmogų-somnambulą.
Pats parašymas geras, geras ir vertimas, pasakojimas pateikia ir informacijos, kuri tikrai bus įdomi, ir tiesiog geros istorijos pilna. Su posūkiais ir puikiai išlaikyta intriga. Labai geras derinys viso to, ko reikia gerai, šiek tiek fantasmagoriškai knygai. Bet visgi patiks tikrai ne visiems, o nepatikti gali dėl to, kad pati savaime yra sunkoka, o pradžia – šiek tiek gąsdina painumu, mat sunku atskirti sapną nuo realybės. Vis tiek knygai duosiu stiprų 8/10 ir prisiminsiu kaip tikrai neprastą skaitalą.
Anotacija: Gustavo Meyrinko „Golemas“ – siaubo ir mistinės literatūros klasika, įkvėpusi daugybę XXa. Literatūros ir kino kūrėjų. Pagrindinio veikėjo ligotai sąmonei senovės baidyklė Golemas ir paslaptingieji Kabalos mokslai tampa keliu į pagijimą, laimę ir ramybę.
Okultinių ir kabalistinių reiškinių pilna knyga pasakoja apie vieno žydo, Antanazijaus Pertrano gyvenimą. Dabar tiksliai nebepasakysiu, bet viskas prasideda lyg ir nuo golemo pasirodymo žydų kvartale, Prahoje. Pačią istoriją tenka stebėti atidžiai, tad tai ne pirma knyga kurią imčiau atsipalaidavimui, mat tarp kasdienių dalykų – intrigų, gemų raižymo, žemiškų stebuklų darymo ir ištiso detektyvo, kuris beje turi to Dostojevskiško prieskonio – visur matyti ženklai, simboliai, senosios žinios. Manau skaityti tapo lengva, kai patį Petraną uždarė į kalėjimą – kontaktai su išore liko apriboti, vaizdai perteikiami aiškiau, mat kliudė limitas tų keturių sienų ir mažo langelio. Bet autorius ir ten rado ką stebuklo-tipo-magiško parodyti, tarkim įdomiai funkcionuojantį žmogų-somnambulą.
Pats parašymas geras, geras ir vertimas, pasakojimas pateikia ir informacijos, kuri tikrai bus įdomi, ir tiesiog geros istorijos pilna. Su posūkiais ir puikiai išlaikyta intriga. Labai geras derinys viso to, ko reikia gerai, šiek tiek fantasmagoriškai knygai. Bet visgi patiks tikrai ne visiems, o nepatikti gali dėl to, kad pati savaime yra sunkoka, o pradžia – šiek tiek gąsdina painumu, mat sunku atskirti sapną nuo realybės. Vis tiek knygai duosiu stiprų 8/10 ir prisiminsiu kaip tikrai neprastą skaitalą.
Anotacija: Gustavo Meyrinko „Golemas“ – siaubo ir mistinės literatūros klasika, įkvėpusi daugybę XXa. Literatūros ir kino kūrėjų. Pagrindinio veikėjo ligotai sąmonei senovės baidyklė Golemas ir paslaptingieji Kabalos mokslai tampa keliu į pagijimą, laimę ir ramybę.
2012 m. vasaris 13 d., pirmadienis
C.C. Humphreys - Vlad: The Last Confession
Tai ne pirma C.C. Humphreys knyga ant kurios padėjau savo leteną. Bet „Vlad: The Last Confession“ (ISBN 978-1-4091-0330-1; „Orion“ 2009; 446p.) tikrai pati stipriausia. Nors įsivažiavau sunkiai, bet džiaugsmo ji suteikė daug ir ėjosi itin sklandžiai.
„ ‘I got careless,’ Ion replied. ‘I forgot that a man’s not dead until he’s dead.’ „ 169p.
Vladą Drakulą Smeigiką turbūt visi pažysta kaip vampyrą Drakulą iš Transilvanijos, vis Bram Stoker dėka. Bet Humphreys nė neketino dar kartą šio vyriškio versti antgamtine būtybe. Galų gale, to ir nereikėjo. Jo darbai kalbėjo už jį patį. Suprantama kodėl istorijos su jo vardu buvo taip mėgiamos ir tada ir dabar, juk žmonės mėgsta baisias pasakėles, antžmogiškumą ir seksą, ko tuometiniuose pamfletuose netrūko taip, kaip dabar to netrūksta internete. Bet atskirti tiesą nuo pramanų, pasakotų įaudrintos vaizduotės ar jo priešų – sunku. Bet autoriui tai puikiai pavyko.
Tai istorinis romanas, pasakojamas iš išpažintį atliekančių asmenų pozicijų. Istorija sukasi apie tuometinės Valachijos princą ir jo kovą su uzurpatoriais, išdavikais, nusikaltėliais, luomų skirtumu – bajorais, bei visą pasaulį grasančia praryti Osmanų Imperija. Iki šių dienų liko knygoje iškeltas klausimas – tai kas gi jis buvo? Drakula – Velnio sūnus, žiaurus tironas, ar Drakula – Drakono sūnūs, teisingumo simbolis? Istorija aprėpia jo paauglystę, meilę, berniokišką įkarštį veikti ir maištauti, nuolat besikeičiantį pasaulį, jį patį jame ir tą kovą siekiant išgyventi neaprėpiamoje skausmo, išdavysčių ir neteisybės jūroje, tiek fizinio, tiek moralinio.
Labai stipri knyga, parašyta nuostabiai, tikrai talentingo autoriaus. Kiekviena žiauri ar šlykšti scena privers sudrebėti, o pabaiga paliko mane be žodžių, bet su šypsena. Vladą Drakulą ir istoriją apie jį mėgstantiems – patiks. Turėtų patikti ir šiaip istorinių romanų mėgėjams, manau ypač vyriškai auditorijai (neįsižeiskit, mielos moterys, puikiai žinau kaip jūs mokat priimti viską tolerantiškai, bet vyrus kartais tenka įkalbinėt ką nors paskaityti). Tik įspėju, tai – ne silpnų nervų skaitytojams, mat nereikalingų detalių netrūksta. Duosiu knygai 10/10, nes ne kartą apgavo su savo posūkiais.
P.S. Dracul turi dvi reikšmes – Drakoną ir Velnią, tad kartais Dracula (-a [draculea] reiškia „sūnų“, kai prirašoma prie reikiamo/tinkamo žodžio, šiuo atveju, prie „Dracul“) būdavo pavadinamas ir vienu ir kitu vardu.
Anotacija: Dracula. A name of horror, depravity and the darkest sensuality. Yet the real Dracula was just as alluring, just as terrifying, his story not of a monster but of a man… and a contradiction. For the one they called ‘The Devil’s Son’ was both tyrant and lawgiver, crusader and mass slaughterer, torturer and hero, lover and murderer.
Vlad’s extraordinary tale is told by those who knew him best. The only woman he ever loved and whom he has to sacrifice. His closest comrade and traitor. And his priest, betraying the secrets of the confessional to reveal the mind of the man history would forever remember as Tepes – ‘The Impaler’.
„ ‘I got careless,’ Ion replied. ‘I forgot that a man’s not dead until he’s dead.’ „ 169p.
Vladą Drakulą Smeigiką turbūt visi pažysta kaip vampyrą Drakulą iš Transilvanijos, vis Bram Stoker dėka. Bet Humphreys nė neketino dar kartą šio vyriškio versti antgamtine būtybe. Galų gale, to ir nereikėjo. Jo darbai kalbėjo už jį patį. Suprantama kodėl istorijos su jo vardu buvo taip mėgiamos ir tada ir dabar, juk žmonės mėgsta baisias pasakėles, antžmogiškumą ir seksą, ko tuometiniuose pamfletuose netrūko taip, kaip dabar to netrūksta internete. Bet atskirti tiesą nuo pramanų, pasakotų įaudrintos vaizduotės ar jo priešų – sunku. Bet autoriui tai puikiai pavyko.
Tai istorinis romanas, pasakojamas iš išpažintį atliekančių asmenų pozicijų. Istorija sukasi apie tuometinės Valachijos princą ir jo kovą su uzurpatoriais, išdavikais, nusikaltėliais, luomų skirtumu – bajorais, bei visą pasaulį grasančia praryti Osmanų Imperija. Iki šių dienų liko knygoje iškeltas klausimas – tai kas gi jis buvo? Drakula – Velnio sūnus, žiaurus tironas, ar Drakula – Drakono sūnūs, teisingumo simbolis? Istorija aprėpia jo paauglystę, meilę, berniokišką įkarštį veikti ir maištauti, nuolat besikeičiantį pasaulį, jį patį jame ir tą kovą siekiant išgyventi neaprėpiamoje skausmo, išdavysčių ir neteisybės jūroje, tiek fizinio, tiek moralinio.
Labai stipri knyga, parašyta nuostabiai, tikrai talentingo autoriaus. Kiekviena žiauri ar šlykšti scena privers sudrebėti, o pabaiga paliko mane be žodžių, bet su šypsena. Vladą Drakulą ir istoriją apie jį mėgstantiems – patiks. Turėtų patikti ir šiaip istorinių romanų mėgėjams, manau ypač vyriškai auditorijai (neįsižeiskit, mielos moterys, puikiai žinau kaip jūs mokat priimti viską tolerantiškai, bet vyrus kartais tenka įkalbinėt ką nors paskaityti). Tik įspėju, tai – ne silpnų nervų skaitytojams, mat nereikalingų detalių netrūksta. Duosiu knygai 10/10, nes ne kartą apgavo su savo posūkiais.
P.S. Dracul turi dvi reikšmes – Drakoną ir Velnią, tad kartais Dracula (-a [draculea] reiškia „sūnų“, kai prirašoma prie reikiamo/tinkamo žodžio, šiuo atveju, prie „Dracul“) būdavo pavadinamas ir vienu ir kitu vardu.
Anotacija: Dracula. A name of horror, depravity and the darkest sensuality. Yet the real Dracula was just as alluring, just as terrifying, his story not of a monster but of a man… and a contradiction. For the one they called ‘The Devil’s Son’ was both tyrant and lawgiver, crusader and mass slaughterer, torturer and hero, lover and murderer.
Vlad’s extraordinary tale is told by those who knew him best. The only woman he ever loved and whom he has to sacrifice. His closest comrade and traitor. And his priest, betraying the secrets of the confessional to reveal the mind of the man history would forever remember as Tepes – ‘The Impaler’.
žymės:
C.C. Humphreys,
Dracula,
Drakonas,
Drakula,
Informacija,
Vlad Tepes,
Vlad the Impaler,
Vlad: The Last Confession,
Vladas Smeigikas
2012 m. sausio 22 d., sekmadienis
Skaičių reikšmės
Skaičių reikšmės ir Numerologija tėra tik mažos didesnio tikėjimo dalelės, aptinkamos visame pasaulyje. Reikšmių lentelės ir sąrašai jau labai seni, o magijoje panaudojimas praktiškai beribis.
Turėkit omenyj, jog čia pateiktos bazinės reikšmės (kurias priedo - kartas nuo karto taisau ir pildau, kad būtų pasiekta tiksliausia reikšmė), tai nėra tikroji numerologija.
- Esybės skaičius. Identiteto, vienybės, egzistencijos, amžinumo ir apskritai harmonijos simbolis. Būdamas absoliučiu vienetu, nedalomu į sveikus skaičius skaitmeniu, jis byloja apie tvarką, taiką, ramybę, o visa tai atrandama vienybėje su sentimentais - to pasekoje vienetas tampa principingu gerąja prasme. Vienetas byloja apie naujas pradžias, naujus nutikimus, naują potencialą, savęs-išbaigtumą, kūrybingumą, individualumą ir pozityvumą.
- Tai - kontrastų ištakos, įvairumo, nelygybės, dalyjimo ir atskyrimo simbolis. Jis atspindi bloguosius principus, blogų ženklų skaičius, nurodantis nesantvarką, pasimetimą ir pokyčius. Dvejetas byloja apie balansus, energijos balansą, švelnumą, gamtą, vaizduotę, romantiką, poras ir meilę. Nebijokite porai dovanoti dviejų rožių - tik žiūrėkit, kad ta pora nebūtų senų pažiurų, ar prietaringa.
- Tai pirmasis nelyginis skaitmuo. Šis skaičius slepia didingiausias paslaptis ir misterijas, mat viskas savyje turi trinario-trejybės kodą. Tai dievybės-pasaulio siela, žmogaus siela. Tai - meditacija, atgailavimas, išbaigtumas - pradžia, vidurys ir pabaiga. Trejetas byloja apie kūrybingumą, aktyvumą, rezultatus, ambicijas, kontrolę ir buvimą pavyzdžiu eiti pirmyn.
- Pirmoji matematinė galia, vienas iš pagrindinių elementų. Dorybės generavimas iš kurio kyla visos kombinacijos. Tai skaičių perfekcija, tobulybė. Viso-ko šaknis. Šis skaičius žmogaus sielai suteikia nemirtingumą. Ketvertas byloja apie pamatus, statymą, struktūrą, stabilumą, poilsį ir sveikatą.
- Penketas turi ypatingą galią Aukštesniuose Aiškinimuose. Tai - viskas. Jis sustabdo nuodų galią, padaro piktas dvasias bejėgėmis. Penketas byloja apie vieksmą, energiją, konfliktą, priešiškumą, universalumą, komunikacijas ir impulsyvumą.
- Tai sėkmės skaičius, sėkmės ir šanso. Šešetas byloja apie gerumą, patogumus, meilę, draugystę, pinigus, meną, patrauklumą ir sveikatą.
- Šis skaičius suteikia galios tiek Blogyje, tiek Gėryje. tai absoliutaus kosmoso skaičius. Jis priklauso Aukštesniems dalykams. Septynetas byloja apie dvasingumą, misticizmą, vaizduotę, psichines galias, paslaptis, keliones, pokyčius, intuiciją ir aiškiaregystę.
- Tai pirmasis kubas. Jis byloja apie jėgą, tobulybę, karmą, stabilumą, intensyvumą, vienatvę, paslėptus jausmus, paslaptis, įstaigas, ligonines, sveikatą ir lėtines ligas.
- Trejeto kvadratas - tartum pratęsimas, kuriame susijungia visi skaitmenys. Tai Aukštesnysis skaitmuo ir byloja apie vaisingumą, pasiekimus, drąsą, užbaigtumą, didį dvasingumą ir tinka visiems burtams.
Turėkit omenyj, jog čia pateiktos bazinės reikšmės (kurias priedo - kartas nuo karto taisau ir pildau, kad būtų pasiekta tiksliausia reikšmė), tai nėra tikroji numerologija.
žymės:
Numerologija,
Skaičiai,
Skaičių magija,
Skaičių reikšmės
Mėnulio fazės
Senosios kultūros pastebėjo, kad laikas - tai tėkmė ratu be pradžios ar galo. Dauguma žmonių ūkininkavo, medžiojo ar buvo piemenimis. Jie gyveno ir dirbo harmonijoje su gamta. Buvo gyvybiškai svarbu žinoti grafiką kada ir ko aukoti. Jų gudriai pastebėta, kad mėnulio fazės pasikeičiančios per mėnesį įtakoja jų aplinką. Harmonijoje su mėnuliu jie išmoko kada geriausia sodinti, žvejoti, nuimti derlių, medžioti ir pranašauti mėnulio šviesoje.
Seniesiams dangaus misterijos buvo dieviškųjų veikimo principų atskleidimas, nuo kurio priklausė jie patys. Mėnulio fazės pilnai atkartoja gyvenimą kaip visumą Gyvenime, Mirtyje, Augime ir Atgimime, bei pasikeitimą. Jie atsargiai žiūrėjo į Saulės ar Mėnulio užtemimus. Jie tikėjo, kad tarp to kas vyksta žemėje ir to kas vyksta danguje yra ryšys. Jų pastebėjimai sukūrė Senovės Išminties taisyklių pagrindą.
Mėnulio Ritualai
Mėnuliui Pilnėjant: simbolizuoja pavasarį, gimimą, žalią spalvą, raudoną spalvą, fizinę būseną, Žemę, augimą, jausmingumą. Tai tinkama fazė sveikatos ir gydymo magijai, sėkmės pritraukimui ir gausinimui tokių dalykų kaip pinigai, meilė, kita.
Pilnatis: vasara, branda, kūrimas, sidabrinė, balta, emocianalumas, fizika. Teigiama, kad Maginė galia stipriausia, kai naktį apšviečia pilnatis. Tinka kerams derlingumui, vaisingumui skatinti, pranašavimui, problemų sprendimo magijai. Pilnačiai duodami skirtingi vardai, priklausomai nuo mėnesio:
Sausis: Po-Kalėdos arba Senasis Mėnulis;
Vasaris: Sniego Mėnulis, Alkio Mėnulis, Vilko Mėnulis;
Kovas: Sulos Mėnulis, Varno Mėnulis, Gavėnios Mėnulis;
Balandis: Žolės Mėnulis, Kiaušinio Mėnulis;
Gegužė: Pieno Mėnulis, Sodinimo Mėnulis;
Birželis: Rožės Mėnulis, Gėlių Mėnulis, Braškių Mėnulis;
Liepa: Griaustinio Mėnulis, Šieno Mėnulis;
Rugpjūtis: Grūdų Mėnulis, Žalio Kukurūzo Mėnulis;
Rugsėjis: Vaisių Mėnulis, Derliaus Mėnulis;
Spalis: Derliaus Mėnulis, Medžiotojo Mėnulis;
Lapkritis: Medžiotojo Mėnulis, Šerkšno Mėnulis, Bebro Mėnulis;
Gruodis: Prieš-Kalėdos Mėnulis, Ilgosios Nakties Mėnulis;
Delčia: ruduo žiema, pilka, juoda, dvasingumas, požemių pasaulis, mirtis, transformacija. Išvyjimo kerams tinkamiausias, taip pat pririšimo ir pašalinimo tokių dalykų, kaip negatyvumas, blogi įpročiai, ligos, kliūtys.
Seniesiams dangaus misterijos buvo dieviškųjų veikimo principų atskleidimas, nuo kurio priklausė jie patys. Mėnulio fazės pilnai atkartoja gyvenimą kaip visumą Gyvenime, Mirtyje, Augime ir Atgimime, bei pasikeitimą. Jie atsargiai žiūrėjo į Saulės ar Mėnulio užtemimus. Jie tikėjo, kad tarp to kas vyksta žemėje ir to kas vyksta danguje yra ryšys. Jų pastebėjimai sukūrė Senovės Išminties taisyklių pagrindą.
Mėnulio Ritualai
Mėnuliui Pilnėjant: simbolizuoja pavasarį, gimimą, žalią spalvą, raudoną spalvą, fizinę būseną, Žemę, augimą, jausmingumą. Tai tinkama fazė sveikatos ir gydymo magijai, sėkmės pritraukimui ir gausinimui tokių dalykų kaip pinigai, meilė, kita.
Pilnatis: vasara, branda, kūrimas, sidabrinė, balta, emocianalumas, fizika. Teigiama, kad Maginė galia stipriausia, kai naktį apšviečia pilnatis. Tinka kerams derlingumui, vaisingumui skatinti, pranašavimui, problemų sprendimo magijai. Pilnačiai duodami skirtingi vardai, priklausomai nuo mėnesio:
Sausis: Po-Kalėdos arba Senasis Mėnulis;
Vasaris: Sniego Mėnulis, Alkio Mėnulis, Vilko Mėnulis;
Kovas: Sulos Mėnulis, Varno Mėnulis, Gavėnios Mėnulis;
Balandis: Žolės Mėnulis, Kiaušinio Mėnulis;
Gegužė: Pieno Mėnulis, Sodinimo Mėnulis;
Birželis: Rožės Mėnulis, Gėlių Mėnulis, Braškių Mėnulis;
Liepa: Griaustinio Mėnulis, Šieno Mėnulis;
Rugpjūtis: Grūdų Mėnulis, Žalio Kukurūzo Mėnulis;
Rugsėjis: Vaisių Mėnulis, Derliaus Mėnulis;
Spalis: Derliaus Mėnulis, Medžiotojo Mėnulis;
Lapkritis: Medžiotojo Mėnulis, Šerkšno Mėnulis, Bebro Mėnulis;
Gruodis: Prieš-Kalėdos Mėnulis, Ilgosios Nakties Mėnulis;
Delčia: ruduo žiema, pilka, juoda, dvasingumas, požemių pasaulis, mirtis, transformacija. Išvyjimo kerams tinkamiausias, taip pat pririšimo ir pašalinimo tokių dalykų, kaip negatyvumas, blogi įpročiai, ligos, kliūtys.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)


